2016 m.

Norime atrasti ir pažinti savo gimtąjį kraštą (2)

Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro lankytojai ir prasidėjus naujiems mokslo metams tęsia savo pažintines veiklas. Jų metu mokomasi pažinti savo gimtąjį kraštą, džiaugtis jo žmonėmis, grožėtis gamtovaizdžiais, pažinti kultūros paminklus. Gimtasis kraštas tai prigimtinė vertybė, kuri yra nesunaikinama, o tik praturtinama, papildoma ir pratęsiama.
Šį kartą mūsų pažintinės kelionės tikslas buvo apsilankyti ir susipažinti su Svėdasų seniūnija. Pirmutinė mūsų kelionės stotelė buvo Svėdasų krašto (J. Tumo- Vaižganto) muziejus, esantis Kunigiškių kaime. Čia mus pasitiko V. Bagdonas – visuomenininkas, kraštotyrininkas, šio muziejaus įkūrėjas. Kartu aplankėme muziejų, kuriame įrengta prieškario mokyklos klasė. Kadaise čia veikusioje mokykloje ir mokėsi rašytojas J. Tumas-Vaižgantas. Nepamiršome užsukti ir į Maleišius, kur yra paminklinė šio rašytojo tėviškės vieta. Šioje vietoje buvusioje sodyboje rašytojas gimė ir augo. Neišlikusios sodybos vietoje yra pastatytas paminklas, o sodybvietė aptverta akmenų tvora. Apžiūrėjome ir Juodžiaus kelmu vadinamą akmenį, prie jo įsikūrusį Vaižganto kūrinių personažų skulptūrų parką. Pažintį su rašytoju J. Tumu-Vaižgantu baigėme Svėdasų miestelyje, prie rašytojo paminklo, uždegdami žvakutes. Aplankėme Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią. Klebonas Vydas Juškėnas išsamiai papasakojo bažnyčios gyvavimo istoriją, apžiūrėjome varpinę, pabuvojome koplyčioje. Susitikome su bendruomenės pirmininke Asta Fjellbirkeland, apžiūrėjome naujus bendruomenės namus. Nepamiršome aplankyti ir seniūnijos. Susipažinome su seniūnu V. Neniškiu, kuris mums mielai aprodė savo valdas ir palydėjo į biblioteką. Aplankėme G. ir D. Šinkūnų ūkį. Šis ūkis 2015 metais buvo konkurso,,Metų ūkis 2015“Anykščių rajone laureatas. Tačiau labiausiai laukėme susitikimo su seneliais, gyvenančiais senelių globos namuose. Norėdami kartu paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, susitikimui labai stropiai ruošėmės. Deklamavome eiles, dainavome dainas, pabrėždami, kad kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis yra prasmingas ir įdomus, kad bėgantys metai suteikia gyvenimiškos patirties, išminties, suteikia progą pasimokyti iš savo ar kito klaidų, dovanoja džiugių ir prasmingų akimirkų. Nuoširdžiai linkėjome senjorams kuo geriausios kloties, stiprios sveikatos, ištvermės, artimųjų dėmesio ir meilės bei gražios šventės. Šis susitikimas dar kartą priminė, kad kiekvienas žmogus, yra nepakartojamas, nuostabus ir labai svarbus. Visos šios pažintinės kelionės metu mus lydėjo Aldona Širvinskienė – „Baltasis balandis“ labdaros ir paramos fondo vadovė.
Tokios pažintinės išvykos skatina vaikus daugiau domėtis, keliauti, pažinti, mylėti gimtąjį kraštą, tapti pilietiškais ir patriotiškais.

Žydų tautos pažinimas

Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro lankytojai lankėsi Vilniuje, Lietuvos žydų bendruomenėje, kur daugiau sužinojo apie žydų tautą, jų papročius, gyvenimą Lietuvoje bei jų likimą. Šios išvykos metu taip pat buvo aplankytas Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
2016 m. rugsėjo 13 dieną kartu su Anykščių rajono savivaldybės vyriausiuoju specialistu Gintaru Vaičiūnu lankėmės žydų žudynių vietoje, kuri yra Anykščių mieste prie Laimės žiburio. Čia klausėmės G. Vaičiūno pasakojimo apie šią tragišką vietą, pagerbę tylos minute uždegėme žvakeles.

Norime atrasti ir pažinti savo gimtąjį kraštą (1)

Tautiškumas, patriotiškumas, pilietiškumas nedalomai siejamas su savo krašto pažinimu. Tik uždegus vaikų širdyse meilę ir prisirišimą prie tėviškės, gimtojo krašto, galime tikėtis, kad vaikas bus savo tautos patriotas. Šiandien svarbu ugdyti asmenybę, ne tik besididžiuojančią savo gimtuoju kraštu, bet ir suvokiančią save, kaip krašto puoselėtoją. Kad galėtume didžiuotis dalykais, kurie yra aplink mus, juos pirmiausia reikia atrasti, pamatyti, pažinti, išgirsti, pajausti.
Tuo tikslu, AVJU centras organizuoja keliones po Anykščių gimtąjį kraštą, lanko Anykščių rajono seniūnijas.
Susipažinome su Kurklių seniūnija bei seniūnu Algimantu Jurkumi. Jis maloniai sutiko pabūti mūsų kelionės gidu. Apsilankėme bažnyčioje. Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia stovi miestelio centre, šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Seniūnas papasakojo apie visas negandas, kurios buvo ištikusios šią bažnyčią. Užsukome ir į išlikusią medinę Kurklių sinagogą, kuri yra regioninės reikšmės kultūros vertybių objektas. Miestelio centre, priešais bažnyčią esančiose Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių sovietinės kariuomenės kareivių kapinėse, kur kartu įamžintas toje pačioje vietoje palaidotų XX a. pradžios Nepriklausomybės kovose žuvusių kurkliečių atminimas, tylos minute pagerbėme žuvusiuosius. Aplankėme ir senąsias Kurklių kapines, apžiūrėjome nesenai sutvarkytą koplytėlę. Seniūnas, su didžiule pagarba daug pasakojo apie žymius savo seniūnijos žmones, menininkus. Jo dėka turėjome galimybę susipažinti su keramike Lina Bekeriene. Pabuvojome jos sodyboje, apžiūrėjome senąjį malūną, užtvanką. Neužmiršome ir savamokslės menininkės R. Alešiūnienės. Aplankėme ir jos sodybą, apsuptą šimtamečių ąžuolų. Menininkės žodžiais tariant, būtent iš šių ąžuolų ji ir semiasi jėgų, įdėjų savo darbams. Pasigrožėjome jos drožiniais, paveikslais, kurie puošia jos namus ir sodybą.
Aplankėme Kavarsko seniūniją. Pirmiausia užsukome į Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Bibliotekininkė mums papasakojo apie ilgą ir įdomų šios bažnyčios gyvavimo kelią. Miestelio aikštėje maloniai pasitiko seniūnas A. Gansiniauskas. Jo lydimi aplankėme seniūniją, susipažinome su ten dirbančiais specialistais. Pabuvojome prie Kavarsko tufų ( suakmenėjusių klinčių) šaltinio, kuris dar nuo XIX a. vidurio vadinamas Šv. Jono Krikštytojo šaltiniu ir yra atviras baseinas šaltinio vandeniui rinktis. Pabuvojome Kavarsko pagrindinėje mokykloje, aplankėme biblioteką. Kelionės pabaigoje aplankėme 1936 m. vakariniame Kavarsko pakraštyje prie kelio į Ukmergę pastatytą 20 metrų aukščio – didžiausias Lietuvoje – gelžbetoninis kryžius, stovintį iki šiol. Grįždami namo aplankėme mūsų ilgamečius draugus ir rėmėjus – ūkininkus V. ir Z. Kazlauskus, kurie kaip visada stebino savo geraširdumu, svetingumu.
Troškūnuose mes lankėmės nebe pirmą kartą. Esame susipažinę su klebonu Sauliumi Filipavičiumi, pabuvoję Švč. Trejybės bažnyčioje ir bernardinų vienuolyne. Šį kartą nutarėme susitikti su Troškūnų seniūnu Antanu Jankausku ir dar daugiau sužinoti apie seniūniją, jos žmones. Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriuje susitikome su vaikų ir jaunimo teatro-studijos "Mes" vadove Jolanta Pupkiene bei studijos nariais. Studijos vadovė papasakojo apie troškūniečių kultūrinę veiklą, kuri pasižymi tęstiniais jaunimo festivaliais ir netradiciniais meno projektais. Po malonaus ir šilto susitikimo , atėjome į miestelio centrinę aikštę. Čia seniūnas mums papasakojo apie miestelio istoriją, sužinojome, kad Troškūnai buvo apskrities valsčiaus centras. Miestelyje veikė pagrindinės įstaigos. Susikūrė ir veikė žemės ūkio kooperatyvai. Miestelyje dirbo amatininkai. Galutinis šios pažintinės išvykos taškas buvo Troškūnų girininkija, čia pasivaikščiojome pažintiniu miško taku, apžiūrėjome arboretumą ir skulptūrų parką.
Aplankėme ir Anykščių seniūnijoje esančius Ažuožerius. Susitikome su bibliotekininke D. Agafanoviene, kuri mums papasakojo kaimo pavadinimo atsiradimo istoriją, pasivaikščiojome prie Ilgio ežero. Tačiau labiausiai norėjome aplankyti A. Žukausko-Vienuolio tėviškės vietą. Čia prisiminėme ir Veroniką, ir Užuožerių Untaniuką, ir Šmukštarą... Bibliotekoje apžiūrėjome senovinių įrankių ir padargų parodėlę. Turėjome galimybę pabendrauti su bendruomenės nariais, labai smagu buvo dalyvauti bibliotekininkės suorganizuotoje viktorinoje bei edukacinėje piešimo pamokėlėje.
AVJU centras patraukliomis veiklų formomis stengiasi, kad vaikai įgytų naujų žinių, įtvirtintų turimas, skatintų mokytis. Žygiai, kelionės, kraštotyriniai tyrimai, netradicinė ugdomoji aplinka plečia vaikų akiratį, sudaro galimybę patiems pamatyti savo kraštą, ugdo meilę tėvynei, skiepija mokiniams įgūdžius ir mokėjimus, kurie reikalingi kasdieniniame gyvenime.

Pries 25-erius metus

1991-ųjų liepos 31-osios rytas tapo žiaurus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje Medininkų kelio poste budėjusiems Lietuvos muitininkams Antanui Musteikiui, Stanislovui Orlavičiui, Algimantui Juozakui, Mindaugui Balavakui, Juozui Janoniui ir Algirdui Kazlauskui. Rugpjūčio 2 d. ligoninėje mirė sunkiai sužeistas muitininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai į galvą sužeistas muitininkas Tomas Šernas. 2016 m. rugpjūčio 10 d. AVJU centro lankytojai siekdami paminėti Medininkų žudynių 25-ąsias metines centro lankytojų bei kolektyvo vardu prie memorialo padėjo gėlių puokštę, uždegę žvakes pagerbė tylos minute. Taip pat turėjo galimybę apžiūrėti ekspoziciją istoriniame Muitinės muziejaus vagonėlyje, kuriame prieš 25 metus buvo įvykdytas šis žiaurus teroro prieš mūsų valstybę ir jos pareigūnus aktas. Šalia vagonėlio ir žudynių vietos susitarėme susitikti su pačiu Lietuvos muitinės pareigūnu, vieninteliu likusiu gyvu Medininkų tragedijos liudininku, Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu Tomu Šernu. Buvo labai įdomu klausytis paties įvykio liudininko pasakojimo ir išgirsti atsakymus i mums rūpimus klausimus. Grįžtant į namus užsukome į Medininkuose esančią pilį. Čia muziejaus ekspozicijoje susipažinome su jos istorija. Kiekvienas Lietuvos kampelis yra savitai gražus, todėl džiaugiamės šios išvykos dėka, jog turėjome galimybę aplankyti dar vieną Lietuvos kaimelį – Medininkus. Šios išvyko metu taip pat lankėmės Vilniuje esančiame Muitinės mokymo centre, kur mus maloniai pasitiko direktoriaus pavaduotojas Pranas Plačas. Jis supažindino su muitininko darbo specifiką, muitinės struktūra ir pan. Vizualios medžiagos pagalba parodė kontrabandininkų slėptuves. O žaidimo metu leido pasijausti muitininku, kurio dėka užimtumo centro lankytojai suprato, kad muitininko darbas yra labai atsakingas ir sunkus.

Gražūs mūsų Debeikiai

AVJU centro lankytojai aktyviai leidžia vasaros atostogas. Rugpjūčio 4 d. iškeliavome į Debeikius. Čia mus pasitiko pedagogė, politikė, savivaldos organizatorė, švietėja, visuomenininkė Aldona Daugilytė kartu su tautodailininku, medžio drožėju, kraštotyrininku, fotografu, tremtiniu Broniumi Tvarkūnu. Pirmiausia aplankėme Debeikiuose esančią biblioteką, kurioje yra ne tik knygos, bet ir paties Broniaus Tvarkūno darytų fotografijų albumai, kuriuos jis kaupė visus savo gyvenimo metus, ką daro ir iki šių dienų. Tame pačiame pastate yra ir tautodailininko paroda. Joje autoriaus surinkti seniausieji buities rakandai, tokie kaip lygintuvai, puodai, laikrodžiai ir t.t. Čia žiūrint į eksponatus galima prisiminti ir buvusią Lietuvos valiutą – litą. Parodos autorius įamžino juos medienos dirbiniuose. Taip pat aplankėme Debeikiuose esančią bažnyčią, paminklus esančius jos kieme ir pačiame miestelio centre. Aplankę gražiausias šio miestelio vietas susipažinome ir su krašto seniūnu Alvydu Simonavičiumi, kuris maloniai mus priėmė savo kabinete. Na, o prieš išvykdami iš Debeikių miestelio, nuvykome prie Lipšio ežero, kur tęsėsi aktyvus laisvalaikis ant medinių sūpynių.

 Noriu būti savo krašto gidas

Rugpjūčio 2 d. AVJU centro lankytojai mokėsi tapti krašto gidu. Apsilankę Anykščių regioniniame parke susipažino su regioninio parko išskirtinėmis vertybėmis. Ekspozicijoje gausu audiovizualinės medžiagos. O interaktyviuose žemėlapiuose ne tik tiksli objektų padėtis, bet ir išsami informacija apie juos, nuotraukos, video siužetai. Vos keliais pirštų prisilietimais sužinojo, kodėl įsteigti parko draustiniai ir rezervatas, kas juose saugoma. Klausėsi įgarsintų legendų ir padavimų apie saugomus medžius, riedulius, paslaptingas vietoves. O patogiai įsitaisę ant minkštų „akmenukų“ turėjo galimybę peržiūrėti nuolat pildomuose videoterminaluose esančius animacinius ir dokumentinius filmus, įvairius video siužetus apie Anykščių kraštą. Susipažinę su parko vertybėmis bei su pėsčiųjų, dviračių, vandens trasomis, sužinoję, kur galima pavalgyti bei apsistoti, ką aplankyti ir nuveikti, žinių gilinimąsi pratęsė į užimtumo centrą atvykusi Anykščių turizmo informacijos centro atstovė Jurgita, kuri vaizdinės medžiagos pagalba, dar daugiau suteikė informacijos apie Anykščių kraštą, papasakojo kaip tapti gidu ir kokias pareigas jis atlieka. O pabaigoje surengtos viktorinos metu paaiškėjo vaikų įgytos žinios apie Anykščių krašto lankytinas vietas.

Kaip iš gausybės rago

Liepa baigiasi. Nepaprastai greitai bėga vasaros dienos... AVJU centras paskutinę šių metų liepos mėnesio savaitę praleido labai dvasingai ir turiningai. Savaitę pradėjome išvyka į Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčią, čia turėjome galimybę susitikti ir pabendrauti su gerbiamu ir gerai žinomu ne tik mūsų krašte, bet ir visoje Aukštaitijoje klebonu Sauliumi Filipavičiumi, kuris šiemet švenčia savo kunigystės trisdešimtmetį. Susitikimo su Anykščių rajono savivaldybės vyriausiuoju specialistu istoriku G. Vaičiūnu, metu vaikai daug sužinojo apie pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą A. Smetoną. Liepos 27 dieną išvykome į ekskursiją. Jos metu aplankėme Ukmergės rajone esantį Taujėnų dvarą, kuriame kadaise šeimininkavo kunigaikščiai Radvilos, lankėsi Rusijos caras Aleksandras I, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Pasivaikščiojome po rūmų vidų, apžiūrėjome Radvilų giminės medį, nuotraukų galeriją bei pobūviams skirtas menes, pasigrožėjome išpuoselėtu dvaro parku. Toliau mūsų kelionė vedė į Prezidento A. Smetonos dvarą, kuris yra įsikūręs vaizdingoje Lėnio ežero pakrantėje, visai šalia Prezidento gimtinės. Šio dvaro istorija prasideda 1934 m., kai švenčiant tuometinio Lietuvos Prezidento 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėnio ežero kranto, pastatyti jam dvarą. A. Smetona jį pavadino ,,Užugirio kiemu“. Mūsų kelionės paskutinė stotelė buvo Paberžė. Tai Liaudos ir Nykio upelių santakoje susikūręs bažnytkaimis, kurį išgarsino kunigas, kapucinų vienuolis Mykolas Algirdas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Įvažiavus į Paberžę mus pirmiausia pasitiko Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnytėlė. Joje nėra nei aukso, nei sidabro, nei bronzos – viskas išdrožta iš medžio. Klebonijoje ir zakrastijoje aplankėme Tėvo Stanislovo įkurtą muziejų. Nustebino gausybė jo surinktų liturginių reikmenų. Apžiūrėjome kambarius išpuoštus žibintais, senoviniais indais, varpeliais, senovinius rūbus, baldus, metalinius kryžius, saulutes. Aplankėme Tėvo Stanislovo įkurtą poilsio kampelį svečiams, pabuvome jo celėje. Daug sužinojome ir apie Paberžės dvarą, kuriame įrengtas 1863 m. sukilimo prieš carą Aleksandrą II muziejus. Šis dvaras priklausė grafui Stanislovui Šilingai, kuris buvo aktyvus sukilimo rėmėjas. Trečią amžių skaičiuojančiame dvare apžiūrėjome ekspoziciją buvusiam Paberžės klebonui bei sukilimo vadui Antanui Mackevičiui atminti. Galima pasidžiaugti, kad ir per vasaros atostogas mūsų centro vaikai yra aktyvūs, žingeidūs, užmezga naujas pažintis bei įgyja naujos patirties.

AVJU centro vaikai nori būti sveiki

Šiltuoju metų laiku vienas populiariausių vaikų atostogų leidimo būdų – vasaros stovyklos. 2016 m. liepos 11 d. AVJU centras vaikus sukvietė į sveikatingumo stovyklą ,,Sveika šeima – sveiki vaikai“, kurioje stovyklautojai ne tik smagiai leido laiką, bet ir įgijo daug naujų žinių ir patirties. Ši vaikų vasaros dienos stovykla buvo puiki galimybė turiningai, linksmai ir prasmingai su savo bendraamžiais bei svečiais leisti laiką. Vaikai stovyklos metu susitiko su Anykščių rajono savivaldybės gydytoja Vaiva Daugelavičiene. Gydytoja atsakė į labai svarbius vaikams rūpimus klausimus. Stovyklautojus aplankė psichologė Jolanta Davidonienė, ji vaikus mokė suvaldyti emocijas, molio pagalba vaikai mokėsi teisingai nukreipti neigiamą energiją. Stovyklautojai analizavo sveiko bei ekologiško gyvenimo svarbą. Všį ,,Sveikatos oazėje“ kartu su direktore Sonata Veršeliene stovyklautojai lankėsi mankštos salėje, sužinojo kaip individualių ir grupinių užsiėmimų metu pagerinti savo fizinę bei dvasinę būklę. Tai pat apsilankė treniruoklių salėje. Salėje dirbantis treneris papasakojo apie treniruoklius, jų gausą ir naudą. Daug naudingos informacijos apie šiaurietišką ėjimą suteikė Anykščių rajono savivaldybės sveikatos biuro specialistės Edita ir Monika. Stovyklautojai turėjo galimybę išbandyti šį puikų laisvalaikio praleidimo būdą. Labai įdomų ir naudingą užsiėmimą apie žoleles, jų gydomąsias savybes pravedė Žydrė Saprigonaitė. Šios vasaros stovyklos metu įgytas žinias vaikai pritaikys kasdienėje savo veikloje.

"Atviras, kūrybingas, išradingas"

Beveik kiekvienas vaikas sulaukęs vasaros kartu laukia ir stovyklos, kur susitiks su savo draugais ar susipažins su naujais. Tad šių metų birželio 20-22 d. AVJU centre vyko stacionari vaikų vasaros poilsio stovykla „Atviras, kūrybingas, išradingas“, finansuojama Anykščių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, pagal priemonę 6.1.2.06. Dalyvių skaičius viso - 15.Stovyklos metu, kaip įprasta vyko jos atidarymas, kuomet dalyviai susiskirstę grupėmis kūrė komandos pavadinimus, atributiką, ketureilius atspindinčius jų pavadinimą, kūrė plakatą, piešė piešinius, taip pat vyko žaidimai tarp komandų. Kiekvieną dieną skaniai maitinosi Jaros picerijoje. O kaip gi stovykla be išvykos? Jos metu turėjome net dvi – edukacinę programą pas V. Valiušį (V. Valiušio keramikos muziejuje) ir žygį Šventosios pažintiniu taku į Dainuvos slėnį, kur dalyviai aktyviai leido laiką nuotykių parko trasose. Ši stovykla buvo skirta neišdildomų vasaros nuotykių, geros kompanijos, aktyvios sportinės veiklos, kūrybinės saviraiškos vaikams.
 

Kelionė jau pramintu "Draugystės keliu"

Birželio 27 – liepos 1 d. AVJU centro vaikai jau ketvirtą kartą ilsėjosi Rotary klubo, užimtumo centro rėmėjų, organizuojamoje vasaros stovykloje ,,Draugystės takas“. Stovykla vyko kaimo turizmo sodyboje ,,Senoji sodyba“. Sodyba įsikūrusi senajame Mickūnų palivarke, šalia Šventosios upės. Tai vienkiemis, apsuptas pušynų, tyro oro ir šimtamečių medžių. Didelė sodybos teritorija tinka įvairioms stovykloms organizuoti yra įrengtos sportinių žaidimų aikštelės, prūdas maudynėms. Aplinka šioje sodyboje alsuoja ramybe, visada malonu bendrauti su sodybos šeimininkais Bražiūnais, kurie visos stovyklos metu rūpinosi, kad vaikams nieko netrūktų. Į „Senąją sodybą“ susirinko per 20 stovyklautojų, kur jie kartu su mokytojomis aktyviai leido laiką- žaidė žaidimus, kūrė komandų plakatus bei šūkius. Kartu mokėsi bendrauti, savarankiškai priimti sprendimus. Mokėsi susiburti siekiant bendro tikslo. Geranoriškų svečių dėka laisvalaikis tapo dar įdomesnis- kartu su arbatininku R. Daugelavičiumi vaikai mokėsi rinkti žoleles, pajusti žmogų, arbatų poveikį, jų skonį, kvapą ir kone viską paversti ritualu. Kartu su psichologe J. Davidoniene gilinosi į psichologines subtilybes, Žydrė Saprigonaitė supažindino su vandens stichija jos reikalingumu ir nauda, savanorių dėka išbandė savo fizines galimybes, kartu su bardu V. Plėta dainavo dainas bei su literatūrinio fondo ,,Baltas balandis“ nariais skaitė eiles apie besišypsančią vaikystę. Vaikai turėjo galimybę pasidžiaugti policijos šuns Ūko pasirodymu ir draugija. Stovyklą vaikai užbaigė žygiu į etnografinę sodybą Leliūnuose, kur susitiko su sodybos šeimininke Danguole Alekniene. Malonu paminėti, kad kiekvieną vakarą po savo darbų vaikus lankė Rotary klubo nariai. Po intensyvios dienos dar likusią energiją vaikai kartu su svečiais išliedavo sporto aikštelėje.

Prasminga vasaros pradžia

Birželio 13- ąją Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centre paminėta Gedulo ir vilties diena. Renginio pradžioje šiltai sutikti svečiai, jiems prisegtos trispalves širdelės. Pagerbti Anapilin išėję tremtiniai, šiltais žodžiais ir dainomis pasveikinti į šventę atvykusieji. Savo prisiminimais dalijosi gerbiama Lietuvos politinių kalinių ir trmtinių sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkė Prima Petrilienė, Gerimantas Kaklauskas.
AVJU centro lankytojai išsamiau susipažino su Anykščių kultūros paminklais, literatūrinėmis vietovėmis. Buvo aplankytas Burbiškio dvaras, pasiektas ir atokus Griežioenėlių vienkiemis, susipažįsta su Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialine sodyba, jos viduje įrengta ekspozicija, pasakojančia apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių žygdarbį, tautos žadintojus ir švietėjus. Kartu su Anykščių bibliotekos vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkėmis Ramune ir Rimvyde bei muziejininke Jūrate paminėtos L. Didžiulienės -pirmosios lietuvės moters rašytojos, beletristės 160-osios gimimo metinės.
Stanislovas ir Liudvika Didžiuliai palaidoti netoli sodybos, senkapyje Padvarninkų kalnelyje, J. Tumo-Vaižganto pašventintame. Pagerbdami šiuos žmones vaikai uždegė žvakeles.

Turininga birželio 1-oji

Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vaikai smagiai praleido birželio 1- tarptautinę vaikų gynimo dieną. Buvo suorganizuota ekskursija į Vilnių, kurios metu vaikai pabuvojo Forum cinema, žiūrėjo 3d fimą Piktieji paukščiai bei susipažino su klimatologų, meteorologų darbu.Nėra nė vieno žmogaus veiklos proceso, kuris nepriklausytų nuo orų ar klimato. Klimatas – tai sudėtinga sistema, kuri kinta ir vystosi priklausydama nuo kitų sferų kaitos ir vystymosi. Be to, kiekvienam iš mūsų rūpi, kokios oro sąlygos mūsų laukia artimiausiu laiku, kaip reikės rengtis, ką avėti, ar pasiimti skėtį, ką daryti audros metu ir t.t. Ką jau kalbėti, kad dažnas iš mūsų verčia galvą į dangų ir stebi debesis. Apie debesų rūšis, kritulius, ypač uraganus, įvairius stichijų atvejus mes sužinome iš žiniasklaidos, bet nepalyginamai įdomiau apie tai išgirsti iš profesionalo lūpų. Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vaikai, gerbiamos Audronės Galvonaitės pagalba, aplankė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie aplinkos ministerijos. Vaikai bendravo su čia dirbančiais specialistais- klimatologijos skyriaus vedėju dr. Donatu Valiuku, vyresniuoju sinoptiku Vytautu Sakalausku, apžiūrėjo senovinius prietaisus, plačiau sužinojo apie sinoptikų darbą. Antroji stotelė - Ukmergės meteorologijos stotis. Čia stoties viršininkas Rimantas Benkauskas pasakojo apie meteorologijos stotį, jos įsikūrimo istoriją, apie meteorologijos svarbą mūsų gyvenime. Parodė ir paaiškino, kaip yra atliekami meteorologiniai stebėjimai. Taip pat pabrėžė, kad meteorologijos stotyje be meteorologinių yra atliekami ir agrometeorologiniai stebėjimai. Yra stebimos įvairios augalų vystymosi fazės, pasėlių tankumas, aukštis, būklė, vandens atsargos sniege ir kiti veiksniai, turintys įtakos žemės ūkio kultūrų augimui. Ilgametis stoties viršininkas vaikams atskleidė, jog daugelis meteorologinių parametrų šiuo metu matuojami automatiškai ir kas trys valandas perduodami į centrinę duomenų bazę Vilniuje. Susitikimo pabaigoje vyko žaisminga mįslių apie orą viktorina. Vaikams patiko, kad žinios buvo tikrinamos linksmai. Dauguma už teisingus atsakymus buvo apdovanoti saldžiais prizais. Gerbiamas Rimantas pabrėžė, kaip meteorologui svarbu, kad sukaupta žmonijos patirtis neišnyktų be pėdsakų, kad gamtos reiškiniai ne baugintų, bet keltų susižavėjimą, susidomėjimą meteorologija.

Aitvarų šventė „Lai skraidina ATMINTĮ aitvarai“

Praėjusiais metais Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centras organizavo aviatoriaus, aviamodeliuotojo Algirdo Kovaliūno (1929 – 2013) atminimui skirtą vakarą. Tąkart vakare susirinko gausus būrys jo mokinių, kurie šiltai prisiminė savo Mokytoją. Tada ir kilo mintis kasmet gegužės pabaigoje organizuoti Aitvarų šventę. Šiai minčiai pritarė ir Vytautas Galvonas... Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centras, vadovaujamas Evgenijos Baltronienės, ėmėsi šventės įgyvendinimo. Į šventę buvo pakviestos visos miesto mokyklos, darbų mokytojai G. Daugėla, V. Skairys ir V. Dausynas su mokiniais. Taip pat geranoriškai sutiko aktyviai dalyvauti A. Čielis, kuris ir pamokino užimtumo centyro vaikus pasidaryti aitvarus. Buvo nutarta, kad šventę „Lai skraidina ATMINTĮ aitvarai“ skirsime Algirdo Kovaliūno ir Vytauto Galvono (1958 – 2015) atminimui. Į šventę sugužėjo didelis būrys vaikų, džiugiai pasklidusių pievoje prie Naujųjų Elmininkų, atvyko seimo nario Ričardo Sargūno padėjėjas Alfrydas Savickas, Anykščių rajono Švietimo skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė, Naujųjų Elmininkų bendruomenės pirmininkė Diana Šermukšnienė. Labai džiugu, kad į šventę atvyko ir aviamodeliuotojo Algirdo Kovaliūno mokiniai: R. Steponėnas su būrelio vaikais, A. Vilkončius. A. Andrikonis, G. Daugėla. Visų miesto mokyklų mokiniai su mokytojais atsinešė aitvarus. Svarbiausia – sulaukėme palankaus vėjo ir – į dangų kilo aitvarai. Džiaugėsi visi – pakilusiais ir dangaus žydrynėje besisukančiais savos gamybos aitvarais, gražiu reginiu. Šventėje dalyvavo Algirdo Kovaliūno šeima. Šįmet aviamodeliuotojo dukra Jūratė Vingrienė visiems, skraidinusiems aitvarus, padovanojo savo rankų darbo suvenyrus – aitvarus. Skirstėmės džiaugdamiesi pavykusia švente, dėkodami Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro darbuotojams už jų triūsą ir tikėdamiesi susitikti kitąmet šventėje „Lai skraidina ATMINTĮ aitvarai“, kuri, norisi tikėti, taps tradicine. O visi ieškosime naujų tos šventės detalių ir ją kursime kartu. Ir gal iš Amžinybės regi mus šie garbūs anykštėnai – Algirdas Kovaliūnas ir Vytautas Galvonas – Mokytojas ir Mokinys... Šventės organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems geranoriškai prisidėjusiems prie šios gražios idėjos įgyvendinimo.

Paminėjome tarptautinę dingusių be žinios vaikų dieną

2016 m. gegužės 25 d. pasaulis su liūdesiu ir viltimi prisimena dingusius be žinios bei atimtus ar pagrobtus iš tėvų vaikus. Tą dieną vaikų teises ginančios valstybinės bei visuomeninės organizacijos organizuoja mitingus, susirinkimus, teminius vakarus. Televizija transliuoja tai temai skirtas laidas. Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centras pirmą kartą surengė teminį žygį, skirtą tarptautinės dingusių be žinios vaikų dienos paminėjimui. Pagrindiniai šios dienos simboliai – į dangų kylantys balionai bei neužmirštuolės. Vaikai ruošėsi šios dienos paminėjimui, darė plakatus. Gegužės 25-ąją, pasipuošę mėlynomis kepuraitėmis su pagalbos telefono numeriu ir nešini balionais, vaikai žygiavo miesto gatvėmis, taip atkreipdami dėmesį į šią opią problemą. Į tarptautinės dingusių be žinios vaikų dienos minėjimą buvo pakviesti Raguvėlės dienos centro vaikai. Mes reiškiame užuojautą visiems, netekusiems savo vaikų.

Prisimenant Liudviką Rėzą

AVJU centras 2016 m. kovo 16 d. kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, eksperte Dangyra Nefiene bei etnografe-folkloriste Regina Stumburiene, paminėjo Liudviko Rėzos 240-ąsias gimimo metines. Centro lankytojai sužinojo daug įdomių faktų apie sunkią L. Rėzos vaikystę, apie didžiausią jo nuopelną literatūrai, K. Donelaičio kūrybos išsaugojimą – 1818 m. jo išleistus „Metus“ bei kitą ypač reikšmingą jo veiklą – lietuvių tautosakos rinkimą ir tyrinėjimą. Susitikimo metu vaikai kartu su svečiais žiūrėjo skaidres, šiltai bendravo ir mokėsi Mažosios Lietuvos dainų.

Skambanti mūsų laisvė

Lietuviškus žodžius į širdį susidėsiu
Gražiai užklosiu pievų takeliu.
Ar dieną eisiu ar nakty klajosiu-
Mane lydėsi žiburiu tyliu...

Tą mažą žiburį kiekvienas lietuvis per visą gyvenimą nešasi savo širdyse iki paskutinio atodūsio, su meile, pagarba ir pasididžiavimu.

AVJU centras 2016 m. kovo 11-osios laukė kaip visada pasipuošęs ir gerai nusiteikęs. Kovo 9 dieną šventinė popietė prasidėjo tautiškos giesmės giedojimu. Pilietiškumu ir iniciatyvumu žibėjo vaikų akys, kai jie dainavo ir skaitė eiles apie Lietuvą. Popietėje dalyvavusi pedagogė, visuomenininkė, politikė Aldona Daugilytė šiltai ir labai nuoširdžiai bendravo su vaikais bei padovanojo kiekvienam po mažą trispalvę. Ši švytinti simbolika dar kartą priminė, kokia iš tiesų graži yra mūsų Valstybės vėliava, kokios skaisčios ir šiltos yra jos spalvos. Štai, kiek nedaug tereikia, kad susikurtume šventinę nuotaiką ir visi drauge prisimintume garbingą mūsų valstybės praeitį ir su viltimi žvelgtume į ateitį.

Renginiai 2015 m.
Renginiai 2014 m.
Renginiai 2013 m.
Renginiai 2012 m.
Renginiai 2011 m.
Renginiai 2010 m.
Renginiai 2009 m.